paslavinti — 2 ×paslãvinti tr. 1. paskelbti, pagarsinti: Jau ką čia girdėjai, tik nepaslavìnk po svietą Vdk. 2. palaiminti: O pats, ėmęs aną penketą duonų ir aną dvejetą žuvių, pažiūrėjo dangun ir paslavino jas Ch1Luk9,16. slavinti; apslavinti; įsislavint … Dictionary of the Lithuanian Language
apslavinti — 2 ×apslãvinti tr. padaryti žinomą, išgarsinti: Apslãvina jis mane J. slavinti; apslavinti; įsislavinti; išslavinti; paslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išslavinti — 2 ×išslãvinti tr. išgirti, išgarbstyti: Aš išslãvinau vaikį, jog slaunus yra J. slavinti; apslavinti; įsislavinti; išslavinti; paslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iššlavinti — iššlãvinti žr. iššlovinti: Anas įsivierijo tu šventu lobiu savo, idante ižšlavintų tikrai šventą mokslą jo MP127. šlavinti; iššlavinti; pašlavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašlavinimas — pašlãvinimas sm. (1) KŽ; Sut → pašlavinti 2: Iš tos gi pačios burnos išeit pašlavinimas ir prakeikimas Ch1JokL3,10. Duok savo pašlavinimą, id griekų liuosi būtumbim PK24. Ir išpildys ant jo visus pašlavinimus savo MP71. šlavinimas; pašlavinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
persekioti — tr. NdŽ; SD299, N, LL190, parsekioti M 1. vytis ar ieškoti, norint sugauti, sunaikinti, nubausti: Persekioti sužeistą gyvūną turi teisę tik tas medžiotojas, kuris jį sužeidė rš. Persekioja juos kame vien pakliuvę, naikina išsijuosęs Blv. ║ prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sieluoti — sieluoti, uoja (siela), ãvo [K]; MŽ, Ch12PvK7,11 žr. sieloti 1: Pašlavinti tie esti, kurie čia sieluoja nuog bedievių žmonių, rausti ir dejuoja KN180. O ana nuėjusi apsakė tiems, kurie su juo būdavo, kurie sielavo ir verkė BtMr16,10. | refl. [K] … Dictionary of the Lithuanian Language
slavinti — 2 ×slãvinti, ina, ino tr., slavìnti, ìna, ìno 1. garsinti, garbinti, šlovinti: Slauni merga, kurią visi slavìna J. Slavina tave, gražioji nuotaka, tas rūtų vainikėlis! LTsIV724. | refl. M. 2. NdŽ laiminti: Slãvink slãvink, močiutė, ma[n] į … Dictionary of the Lithuanian Language
smūtyti — ×smū̃tyti, ija, ijo (l. smucić, brus. cмyцiць) tr. NdŽ; N liūdinti: Pražudyk visus, kurie smūtija dūšią mano Mž480. | refl. Q87, H, R, MŽ, N, KII234, Ch1M14,19: Tu, žmogau, nesismūtyki Mž416. O verksme vėl smūtijasi PK76. Pašlavinti, kurie… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsislavinti — 2 ×įsislãvinti J pagarsėti. slavinti; apslavinti; įsislavinti; išslavinti; paslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
